Tverų vardas siejamas su 1251 m. Haličio- Voluinės (Hipatijaus) metraštyje pirmą kartą paminėta kunigaikščio Vykinto pilimi. Jame rašoma, kad būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas savo priešus apgulė Vykinto pilyje, vadinama „Tviremet“. Tame mūšyje Mindaugas strėle buvo sužeistas į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį – Vorutą, kurios lokalizacija dar nėra nustatyta.

Istorinės žinios iki 1643 metų, kai Tverai jau vadinami miesteliu, heraldiniu požiūriu nėra ypatingi, nes visoje Lietuvoje tik XVI a. viduryje miestų savivaldų antspauduose pradėti vaizduoti simboliai laikomi šiuolaikinių miestų herbų užuomazga. Štai Žemaitijos vyskupas Jurgis Tiškevičius visai netoli Tverų esantiems Varniams išrūpino šv. Jurgį (1635 m.), o Stanislovas Augustas Ketverių metų Seimo laikotarpiu Telšiams - šv. Stanislovą.

XVII - XVIII a. Tverų miestelis susidėjo iš 3 dalių: bažnyčios, miestelyje esančio dvaro ir Tverų miestiečių namų bei sklypų, buvusių valdovo jurisdikcijoje. Miestelis turėjo savus pareigūnus, vaitą ir suolininkus. Tačiau Tverai 1700-1721 m. labai nukentėjo per Šiaurės karą, o 1709 m. - siaučiant maro epidemijai. Jeigu 1699 m. Tveruose buvo 20, tai 1721 m. - tik 4 sodybos. Ir tik 1789 m. jau gyveno 41 šeima.

Gali būti, kad Tverai turėjo ir antspaudą ir herbą, nes iki XVIII a. pabaigos buvo Raseinių pavieto Tverų valsčiaus centras, vėliau, iki XIX a. pabaigos, Tverai buvo vienas iš 14 Žemaitijos pavietų, o nepriklausomo gyvenimo pradžioje tveriškiai, atsiskyrę nuo Žarėnų valsčiaus, sudarė savo savivaldą.

Apie 2000 m. klebonaujant Egidijui Zulcui, buvo remontuojama Tverų bažnyčia. Joje rastas originalus, kaip manoma, didikų giminės herbas. Kam jis priklauso, nėra aišku iki šiol, nes šiuo reikalu istorikai dar nesidomėjo. Tada ir kilo idėja sukurti Tverų heraldiką. E. Zulcas, Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas, Tverų vidurinės mokyklos istorijos mokytojas Algimantas Juška vyko į Lietuvos Nacionalinį archyvą norėdami rasti nors kokį Tverų heraldikos pėdsaką, tačiau jokio teisinio akto ar privilegijos, kuriose būtų įteisintas ar pavaizduotas miestelio antspaudas, herbas ar vėliava nebuvo rasta. Dėl Tverų heraldikos buvo domėtasi ir bibliotekose, muziejuose, bet paieškos buvo bevaisės. Nutarus, kad teks kurti naują miestelio herbą, vėliavą, antspaudą, tokiam sumanymui finansavimo šaltinio nerasta keletą metų.

Tik 2007 m. pradžioje, atsiradus finansavimui iš Europos sąjungos lėšų, Tverų bendruomenės interneto svetainėje buvo paskelbtas piešinių konkursas Tverų heraldikos tema. Nors konkurse aktyvūs buvo tik Tverų vidurinės mokyklos moksleiviai, viso pateikta apie 150 darbų. Šie piešiniai buvo eksponuojami mokyklos patalpose.

2007 m. pavasarį Tverų seniūnas A. Zalepūgas, Tverų bendruomenės pirmininkė Danėlė Grauslienė, kiti bendruomenės nariai vyko į pirmąjį posėdį Heraldikos komisijoje. Šiuolaikinėje heraldikoje nemažai miestų, miestelių turi simbolius, priklausančius kalbančiųjų simbolių grupei. Gal dėl to pirmajame heraldikos komisijos posėdyje be didelių diskusijų buvo pritarta heraldikos komisijos pasiūlymui vaizduoti herbe tvoras su vartais, kurios aprašytos viename iš pasakojimų apie Tverus: „iki pirmo pasaulinio karo, tvoros kirsdavo kelią, o ant kelio buvo statomi vartai. Tveriant tvoras, buvo naudojami medienos pleištai, kurie pagaminami išilgai skaldant kartis. Tie pleištai tvoron suguldomi įkypai. Tokiomis tvoromis buvo aptvertos ne tik sodybos, bet ištisi laukai, pievos, ganyklos, daržai. Taigi kraštas čia- ištisa tvorų raizgalynė. Gal su tankiu tvorų tinklu sietinas Tverų vardas. Tokios tvoros ir vartai pradėjo nykti tarpukario metais, pabrangus medienai.“

Dailininku pasirinktas senąjį Žemaitijos herbą atkūręs Algis Kliševičius, kuris pateikė pirmuosius Tverų herbo eskizus. Pradiniame herbo variante buvo siūloma vaizduoti XIX- XX a. Žemaitijai būdingas įkypas pleištines tvoras. Informacija apie herbo projektą buvo skelbiama Tverų bendruomenės svetainėje, kitose interneto svetainėse, lankstinukuose, laikraščiuose. Sulaukta ir kritikos, ir pasiūlymų dėl šio simbolio vaizdavimo Tverų heraldikoje.

Daugiausiai buvo siūloma vaizduoti gražų kraštovaizdį, piliakalnius, archeologinius radinius, kurie liudytų apie garbingą Tverų istorinę praeitį. Pasitarus su dailininku, buvo pavaizduoti herbe saulutės- sagės, piliakalnių simboliai. Naujieji motyvai Heraldikos komisijoje nebuvo priimti palankiai. Komisijos narių nuomone, šie simboliai būdingi ne tik Tverams. Seniūnas, bendruomenės nariai, kiti aktyvūs tveriškiai po komisijos kritikos nutarė, kad Tverų heraldika turėtų atspindėti kunigaikščio Vykinto laikus, Hipatijaus metraštyje minimą Tverų pilį. Prisiminta, kad Tverų pavadinimas greičiausiai galėjo reikšti gerai įtvirtintą, aptvertą vietovę, tikusią apylinkių gynybai.

Nutarus pavaizduoti pilies tvorą su žvalgybiniu bokšteliu, didelio tveriškių pritarimo šis projektas nesulaukė. Nebuvo palanki ir Heraldikos komisija Žemaitijos simbolio - Lokio vaizdavimui Tverų herbe.

Aktyviau diskutuojant apie kovas kunigaikščio Vykinto laikais prie Tverų pilies ir apie būsimojo karaliaus Mindaugo sužalojimą, Heraldikos komisijai pasiūlius, Tverų herbe nuspręsta vaizduoti pilies tvorą be bokštelio su strėlių antgaliais virš jos. Herbo projekte esančios spalvos ir simboliai reiškia gynybą, narsą, kovą, žinias.

2008-08-12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1479 patvirtintas Tverų herbas.

Tverų herbas- juodame lauke virš raudonos nusmailintų stulpų gynybinės tvoros (sienos) trys auksiniai ietigaliai (1 ir 2).

Herbo etalono autorius - dailininkas Arvydas Každailis. A. Každailis pratęsė mirusio dailininko Algio Kliševičiaus pradėta darbą.

Svetainėje kol kas galite susipažinti su netikslia herbo etalono kopija.