Lopaičių kalnas

Tai aukščiausia vieta Rietavo savivaldybėje ir viena aukščiausių kalvų Žemaitijoje. Jos aukšis virš jūros lygio – 210,6 m.

Kaip rašo T. Šidiškis: ,,Visas šis nepaprastai vaizdingas kalvų masyvas, apaugęs eglynais. Seniau, kai nebuvo miško, nuo Lopaičių kalno buvo matyti net iki pajūrio. Lopaičių šlaitas nusileidžia į Rietavo lygumą 100 – 120 metrų laiptu. Kokie platūs vaizdai išnirus iš miško! Vakarų pusėje, virš Šlapgirio – Patyrio miškų, iškyla didingas Alkos kalnas. Giedrią dieną pietuose matyti Laukuva.

Čia nuo Žarėnų – Tverų vieškelio atsiveria vienas iš plačiausių tolimiausių Žemaičių krašto vaizdų. Žiūrint į vakarus, pietvakarius matai apačioje Žemaičių žemumą, mėlynuojančią ir banguojančią it beribėmis giriomis. Girių vaizdas čia prasideda nuo Šlapgirio, Surgėdų, Užtilčio girių ir tęsiasi iki Prūsų sienos. Giedrią dieną toje jūroje mėlynuoja girių žaluma, oras prisisunkęs snūdaus rūko, tolimi panoramos kontūrai uždengti mėlynu šydu, ir, žiūrėdamas į horizontą pradedi tikėti, kad ten tolyje banguoja pati Baltija.

Jei nuo Medvėgalio (234 m) matomi 14 bažnyčių bokštai, tai nuo Lopaičių kalno paprasta akimi apžvelgi 8, būtent: Tverų, Laukuvos, Rietavo, Endriejavo, Kulių, Stalgėnų, Plungės ir Medingėnų. Stebint pro žiūroną, vakarų horizontai nusikelia žymiai toliau, ir, pagal žmonių pasakojimą, turi būti matomas net Klaipėdos bažnyčios bokštas, už 70 km.”