Paminklas Vykintui

Žemaičių kunigaikštis Vykintas minimas pačiame pirmąjame mums žinomame rašytiniame šaltinyje - Hipatijaus kronikoje. Joje kalbama apie Lietuvos ir Žemaitijos žymiausius to meto kunigaikščius. Kronikoje minima 1219 m. Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščių sudaryta taikos sutartis su Haličio – Voluinės kunigaikštija. Čia Vykintas paminėtas kaip vienas svarbiausių Žemaitijos kunigaikščių.

Istorikas E.Gudavičius Tverus tapatina su metraštyje paminėta Tviriment vietove. Jis argumentuotai neigia visas kitas versijas (šią vietovę buvus prie Kražių ar Vembutų). Šitą versiją patvirtina 2002 metais Kultūros paveldo centro instituto archeologų atlikta žvalgomoji ekspedicija. Prie Tverų ( 700 m į š. ) aptiktas kapinynas. Radiniai datuojami XIII – XV a. Kaip sakė ekspedicijos vadovas Br. Dakanis, čia XIII a. buvo Tverų žemės centras. Iš čia valdė Vykintas – Žemaičių kunigaikštis – 1236 metų Saulės mūšio, kuriame buvo sutriuškintas Livonijos Ordinas, kariuomenės vadas.

Dar kartą Hipatijaus metraštyje Vykintas minimas kartu su Tverais apie 1251 metus : ,,Atvyko Mindaugas, surinkęs didelę jėgą, prie Vykinto pilies, vadinamos Tverais, Tautvilas išjojo iš pilies, o su juo Danieliaus rusai ir poloviečiai ir su jais žemaičiai, ir daugelis pėsčiųjų; jiems besivejant, polovietis Kočius pašovė Mindaugą į šlaunį. Ir sugrįžo Mindaugas į savo žemę; daug susidūrimų buvo tarp jų. Vismantas prie tos pilies buvo nukautas.”

Tai gi, metraščiai ir archeologiniai tyrinėjimai įrodo Vykintą buvus Tverų žemės valdovu.

Paminklą Žemaičių kunigaikščiui Vykintui Tveruose 2005 metais pastatė skulptorius Juozas Grigaliūnas, dabar gyvenantis Tverų seniūnijoje.