,,Velnio kojinė “ (,,Mėlynpončiakis”)

Tai didžiulis akmuo – gamtatikystės laikus menantis gamtinis reliktas. V. Vaitkevičius įtraukė jį į senovės šventviečių katalogą. Šis akmuo apipintas padavimais ir legendomis.

Viena jų pasakoja, kad tas akmuo yra stebuklingas: jei prie jo vakare paliksi krūvą prakiurusių, sudėvėtų vilnonių kojinių ar pirštinių, ryte visas jas rasi gražiai ,,užcieravotas” (užadytas) mėlynais siūlais ir dar į kiekvieną po pinigėlį įdėtą. Taip žmonės susigundo, manydami, lengvai prasigyvensią. Žinoma nelabasis nieko nedaro veltui – už tą darbą jis atsiima duokę - pasižadėjimą to žmogaus, kuriam užadė kojines, po mirties atiduoti nelabąjam dūšią. Tad jei pamatydavo žmogų mėlynais siūlais užadytomis ,,pončiakomis” ar pirštinėmis, žinodavo, kad tas velniui sielą pardavęs ir vengdavo tų žmonių. Nekviesdavo jų nei prie darbų, nei į pasiliksminimus ir pas juos neidavo į talkas nė už jokius pinigus. Taip žmogelis ir nusigyvendavo, nes vienam neįmanoma nudirbti sunkių žemės ūkio darbų. Be to, ilgai būdamas vienas, nes niekas su tokiu nebendrauja, žmogus ir išprotėja.