Pavojai žiemą

I. Sulaukėme žiemos, vieniems teikiančios malonumus, kitiems – didelius rūpesčius. Užšalę vandens telkiniai - puiki pramoga ne tik vaikams, kurie esant geram orui ant ledo gali žaisti valandų valandas, bet ir poledinės žūklės mėgėjams, automobilininkams. Lipti ar važiuoti ant ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga, nes ne visuomet žinoma, kur tyko pavojus – šaltiniuotos vietos, protakos, eketės, properšos, užsnigtos ar užpustytos vietos, nekalbant apie ploną, linguojantį ir traškantį ledą. Upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ir šaltiniais, ledas dar pavojingesnis.

Deja, ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių, todėl siekiant jų išvengti, Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyrius primena gyventojams, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat ledas, esantis arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai arba yra šaltiniuotos vietos.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Jei įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne į priekį. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Užšliaužus ant jo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Gelbstint reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į saugią vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

II. Žiemos orai tiek darbo vietose, tiek pakeliui į darbą ar iš darbo sukuria naujų pavojų. Žiemos metu miestuose visi susiduriame su pavojingais sveikatai apledėjusiais laiptais, neįveikiamomis įkalnėmis, šaligatviais. Nemažai traumų nutinka ant slidžių laiptų, įėjimų į pastatus, todėl būtina juos kruopščiai prižiūrėti. Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja seniūnijos. Praeivių saugumui užtikrinti atitinkamų priemonių imtis privalo namų savininkai arba nuomininkai, todėl kviečiame visus nelaukiant raginimų prisidėti prie žiemos darbų, tai kartu ir malonumas, ir patiems nauda – patogiau ir saugiau vaikščiosime ir važiuosime.

Pavojų kelia storu sniego sluoksniu padengti namų stogai. Statinių naudotojai privalo nuolat stebėti sniego dangos storį ant stogų ir laiku valyti nuo jų susikaupusį sniegą bei ledą. Tai vykdyti įpareigoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. D1-347 ,,Dėl statinių techninės priežiūros reglamento“ ( ,,Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“).

Norime priminti, kad permainingų orų metu, kai dienomis temperatūra priartėja prie nulio, ant namų stogų formuojasi varvekliai ir susidaro pavojingos sniego nuošliaužos. Prašome atkreipti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų bei gyventojų dėmesį į ant  stogų susidariusius sniego sluoksnius  bei pavojingai kabančius varveklius, kurie krisdami gali sunkiai sužaloti žmones arba sugadinti jų turtą. Gyventojams išeinant iš namų patartina gerai apsižvalgyti, nevaikščioti arti aukštų pastatų, nestatyti prie jų bei apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikite mažamečių lauke be priežiūros. Be to, ant stogų gausiai susikaupusiam sniegui viršijus leistinas laikančiųjų konstrukcijų apkrovas, gali deformuotis statinių konstrukcijos, todėl pastatų šeimininkai privalo nuolat stebėti ant stogų besikaupiančio sniego dangos storį ir laiku jį nuvalyti. Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsiant pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, tas vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis.

III. Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, artėjančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų  gyvybei. Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu įklimpote, reikia retkarčiais išlipti ir nukasti sniegą, variklį periodiškai pašildyti, turėti virvę, kurią panaudotumėte automobilio traukimui iš pusnies. Labai svarbu stebėti, kad dujų išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas ir į saloną nepatektų išmetamosios dujos, ko pasekoje gali apsinuodyti keleiviai.

Prasidėjus pūgai ir šąlant, elektros perdavimo ryšių linijos, stogai, įvairios atramos ir konstrukcijos, taip pat medžių šakos, aplimpa sniegu, o nuo jo svorio gali trūkti arba lūžti, todėl rekomenduojama vengti būti po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, netoli jų atramų, stovėti po medžiais.

Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia pasirengti patiems ir paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų. Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia rankų ar kojų pirštai, pėdos. Esant šaltam orui ir būtinybei eiti į lauką, patariama avėti patogiais, jokiu būdu ne per ankštais batais, vilkėti šiltais rūbais. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos ar arbatos.

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus apie gresiančią pūgą, šaltį. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Informuokite artimuosius, kaimynus, pažįstamus, bendradarbius, kad nelaimės atveju jie gali skambinti  Bendruoju pagalbos  telefonu 112.

IV. Artėjant Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms rūpestį kelia prekyba pirotechnikos priemonėmis bei jų naudojimas. Pirotechnikos gaminius draudžiama parduoti jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Jais negalima prekiauti kioskuose bei savitarnos parduotuvėse. Ant pirotechnikos gaminių pakuočių turi būti jų naudojimo instrukcijos, galiojimo laikas, gamintojas ir importuotojas. Pirotechninius gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 valandos, išskyrus švenčių dienas. Prieš naudodami pirotechnikos priemonę, atidžiai perskaitykite instrukciją. Iš pakuotės išimkite tik dalį petardų. Paketą tuojau pat uždarykite. Pirotechnikos gaminiai naudojami tik lauke, išskyrus mažo galingumo, kurie gali būti naudojami ir uždarose patalpose. Sprogmenis uždekite kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių. Naudojant fejerverkus minioje nenukreipkite jų į kitus žmones. Sprogmens ilgai nelaikykite rankoje. Uždekite ištiesta ranka ir tuojau pat atitraukite. Baterijas, raketas statykite tik ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Sprogdindami raketas, vulkanus, fontanus, nukreipkite juos į viršų. Pavojų gali kelti nesuveikusios pirotechninės priemonės. Joms nesuveikus iš karto, daugiau nebandykite jų uždegti ir prieikite prie jų  ne anksčiau kaip po 15 minučių.  Petardas pirkite kartu su vaikais ir nepalikite vaikų be priežiūros jas sprogdinant.Švenčių metu gyvenamųjų būstų balkonuose nepalikite degių, staigiai užsiliepsnoti galinčių medžiagų .

Jokie valdžios įpareigojimai neužtikrins maksimalios tvarkos, jei patys gyventojai nesirūpins savo ir aplinkinių saugumu. Norėtume atkreipti gyventojų dėmesį patiems pasirūpinti savo sveikata ir saugumu, o taip pat įvairių organizacijų bei įmonių vadovų dėmesį, kad jie imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių, užtikrinant jų įmonių saugią veiklą.

Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyrius