Pirmosios Nepriklausomybės metais Tverų girininkija buvo Zorūbų k., valdinėje pasodoje, prie Šlapgirio miško, 3 km nuo Tverų. Čia užaugo miškininkas A. Tenisonas.

Dabar Tverų girininkijai priskirta 2600 ha Rietavo miškų urėdijos miškų. Iš jų 395 ha sudaro Ruškio kraštovaizdžio draustinis. Ruškio ežerėlis duoda pradžią Jūros upės intakui Aitrai, kurios ilgis 33,7 km, baseino plotas 220 km². Girininkijos miškuose prasideda Žemaičių aukštuma, yra Minijos ir Virvytės takoskyra, yra Virvytės intako Rešketos ištakos. Didžiausi Tverų girininkijos miškai yra: Patyrio giria (senasis pavadinimas - Didžioji) - 747 ha; Šlapgirio miškas - 517 ha; Lopaičių miškas - 395 ha; Rešketėnų miškas - 393 ha; Lenkaičių miškas - 174 ha; Akmenskinės miškas - 174 ha. Girininkija didžiuojasi garsiuoju Gedikėnų ąžuolu, Akmenskinės miško devintame kvartale palikta įspūdinga egle su 7 viršūnėmis, 2 metrus aukštyn išsišovusia aukštapelke ir aplink ją augančiais 140 metų amžiaus pušynais. Lopaičių miškuose yra išlikusių žieduotų medžių - 1912 metais vykdytos  miškų apsaugos nuo kenkėjų - verpikų vienuolių - įrodymų. Girininkijoje yra ir beržo sėklinis medynas.

Prie 4 ha užimančio Ruškio ežero miškininkai įrengė gražią poilsiavietę, kuria džiaugiasi čia dažnai apsilankantys poilsiautojai. Prie ežero rengiamos įvairios šventės.

Tverų girininkijos miškų plotus ypač pamėgę gandrai. Miškuose yra elnių, briedžių, vilkų, sengirėse sutinkama net lūšių.

Girininkijos 2002 metų kirtimo biržė - 8915 ktm medienos. 2003 metais atkurta 37,3 ha miškų.

Nuo 1978 metų Tverų girininku dirba Jonas Rekašius.

 

Ruškio kraštovaizdžio draustinis yra Rietavo miškų urėdijos Tverų girininkijos kv. Nr. 31-38. Jo plotas 294 ha. Draustinis įkurtas siekiant apsaugoti charakteringą pakraštinių moreninių darinių landšaftą - vieną aukščiausių (210 m virš jūros lygio) Vakarinės Žemaičių aukštumos vietų su volo formos lygiagrečiai išsidėsčiusių kalvų virtine.

Jį aplankęs Č. Kudaba rašė: „Ruškio draustinis yra ypatingoje Žemaičių aukštumų reljefo apsuptyje. Čia šalia aukštų kalvų yra gilių pradubų su ežerėliais. Aukštai iškilęs Lopaičių kalnas, o netoli jo visu šimtu metrų žemiau telkšo keli ežeriukai. Vienas jų vadinamas Ruškiu. Ežerėliai nenuotakūs, tik iš vieno pradeda srūti Aitra - Jūros intakas.