Jonas Jakštas – (1897 m. Nemakščiuose – 1941 m. Rainiuose) -  (1897 m. Raseinių apskrityje, Nemakščių valsčiuje, Paežerės kaime - 1941 m. birželio 25 d. Rainiuose). Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Jo mama — Teklė Mackevičiūtė, kilusi iš 1863 metų sukilėlių vado Antano Mackevičiaus giminės. J.Jakštas mokėsi Skaudvilės pradinėje mokykloje, o vėliau baigė 3 gimnazijos klases Raseiniuose. Per pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, buvo paimtas į caro kariuomenę. Buvo gabus ir sumanus karys, todėl greitai gavo leitenanto laipsnį. Grįžęs stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Iš pradžių buvo viršila. Vėliau baigė karo mokyklą ir tarnavo “Geležinio vilko” pulke. Buvo labai geras raitelis, dalyvaudavo jojimo varžybose, labai mylėjo arklius. Išėjęs į dimisiją, gavo iš tėvo dalį žemės ir ūkininkavo Tverų valsčiuje, Leopoldavo kaime. 1927-aisiais metų išrinktas Tverų valsčiaus viršaičiu ir Tautininkų organizacijos skyriaus pirmininku. Buvo apsišvietęs, pavyzdingas ūkininkas. Žmonės jį mylėjo, savo valsčiuje gerai su visais sugyveno, nieko neišvaržė, tik vieną nubaudė, nes niekaip nesusitaisė kelių prie savo trobesių. Būdamas viršaičiu sutvarkė kelius, paklojo miestelyje grindinį, pastatė paminklą žuvusiems savanoriams, įkūrė Šaulių organizacijos skyrių. Gyvendamas Leopoldave J. Jakštas susituokė su girininko A. Tenisono dukterimi Marija Tenisonaite. 1930 metais jiems gimė sūnus Viktoras — vienintelė Jono Jakšto atžala.

Tačiau ne per ilgiausiai truko šeimyninė laimė. 1940 metais užėjo rusai. Liepos 12 dieną į ūkį atvažiavo du policininkai. Padarę kratą rado šautuvą, kurį jis turėjo kaip šaulys. Dėl to suėmė ir išvežė į Telšių kalėjimą. Jonas Jakštas kartu su kitais 75 kankiniais buvo nukankintas tą tragišką 1941 metų birželio 25-osios naktį Rainių miškelyje. Palaidotas senosiose Tverų kapinėse, šalia koplyčios.