Tverų Logotipas
Mūsų rėmėjai:
Tverų herbas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Lietuvos Leader Leader Kaimo Plėtros Fondas

Lietuva iš apžvalgos bokštų

Paskelbta 2019-10-09

Atgal į visas naujienas

Naujienos nuotrauka

         Sakoma, kadaise Lietuvoje gyveno milžinai. Jie galėjo rieškučiomis supilti piliakalnius, priverkti ežerus ar išrauti medžius su visomis šaknimis. Įveikus kelis šimtus laiptelių į įspūdingiausius apžvalgos bokštus, Lietuvą galima pamatyti taip, tarsi sėdėtum ant milžino pečių. Šalyje yra apie 30 apžvalgos bokštų – vadinas, 30 galimybių pasigrožėti Lietuva iš paukščio skrydžio.

         Kadangi  (kol kas) Tverų kraštovaizdžiu galima grožėtis tik nuo Lopaičių piliakalnio, o ne iš apžvalgos bokšto, tai nutarėme vykti pasižiūrėti kaip atrodo rudenėjanti Lietuva iš apžvalgos bokštų.

        Ankstų sekmadienio rytą, gausus būrys tveriškių išsiruošė į apžvalginę kelionę. Kadangi vykstame per Plungę, užsukame pasigrožėti  Plungės Mykolo Oginskio dvaro parku.

            IXX a. pabaigoje Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis. Jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją, kuri organiškai įsikomponavusi į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką, puošia Plungę iki šiol. Pasivaikščioję po auksu tviskantį parką, vykstame į Platelius.

              Tačiau -

               rudens dangus dažnai juk apgaulingas,

               tai jis tamsus, tai jis šviesus.

             Pradeda lyti ir mūsų numatytas Siberijos bokštas ir Platelių ežero apžvalgos aikštelė lieka neaplankyti. Vykstame į Plokštinės miškuose įkurtą Šaltojo karo muziejų. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Čia buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 MT galios termobranduolinėmis galvutėmis. Šio muziejaus tikslas: parodyti,  kad žmonija susimąstytų apie Šaltojo karo misiją, koks tai buvo kraupus dalykas. Laimė, kad taip ir nereikėjo paspausti to mygtuko.

              Tikiuosi, kad kiekvienas išėjęs susimąstė, ant kokios bedugnės stovėjo pasaulis.

          Dangus vėl keičia spalvą, dar labiau saulės spiduliai žaidžia liepsnabokščiuose klevuose. Kokia nuostabi gamta! Važiuojame ir grožimės.

               Atvykstame į Kamanų valstybinį rezervatą, įsikūrusį šiaurės vakarų Lietuvoje, Akmenės rajone.
          Kamanų rezervato lankytojų centre įrengta nauja moderni gamtinė ekspozicija, skirta lankytojams iš arčiau susipažinti su Kamanų rezervato istorija, biologine įvairove, pelkėdaros procesais. Čia susipažinome su Kamanų pelke ne tik skaitydami, bet ir liesdami, uostydami, klausydami entuziastingos gidės paskojimų. Spalvinguose stenduose pateiktos visos rezervato gamtinės buveinės su joms būdingomis ir įdomiomis gamtos detalėmis, įkomponuotomis vaizdinėmis medžiagomis, kurios pagyvina ekspoziciją. Apžiūrėję ir apčiupinėję ekspoziciją, lydimi gidės, (be direkcijos darbuotojo rezervate lankytis draudžiama!) leidžiamės  Kamanų mokomuoju taku, kad sužinotume visas pelkių senio paslaptis, susipažintume su unikalia gamtos ekspozicija ir patirtume smagių atradimų! Eidami įrengtu taku grožėjomės  žmogaus rankų nepaliestos gamtos vaizdais, spingsinčiomis pelkių akimis, pamatėme pievai, miškui, pelkei būdingus bei retus augalus.

         Šalia tako įrengtas 30 m aukščio Kamanų apžvalgos bokštas su dviem apžvalgos aikštelėmis. Nors ir labai pavargę, tačiau  lipome į apžvalgos bokštą, kur atsiveria panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis, aplinkui besidriekiančiais miškais. Tolumoje matyti Akmenės kraštui būdingas lygumų kraštovaizdis.

      Atsisveikinę su gide, važiuojame į Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją, kuriai rektoriauja buvęs mūsų parapijos klebonas Jo Magnificencija  kun. doc. soc. m. dr. Saulius Stumbra. Rektorius mielai mums aprodė visas seminarijos patalpas, pasidalino džiaugsmais ir rūpesčiais.

         Šiemet sukanka 30 metų, kai vyskupo Antano Vaičiaus iniciatyva Telšių kunigų seminarija  (1989 m.) vėl pradėjo savo veiklą. Minėdama šią sukaktį seminarijos vadovybė planuoja miestelėnams  ir svečiams pasiūlyti parodų ir renginių, vyks respublikinė mokslinė konferencija.

       „Taip pat esame užsibrėžę tikslą parengti istorinį leidinį apie Telšių kunigų seminariją. Per visą seminarijos gyvavimą nebuvo išleista jokio istorinio veikalo ar net brošiūros apie ją. Esu įsitikinęs, kad seminarija – svarbus reiškinys Telšių istorijoje, todėl reikia branginti jos palikimą. O leidinį bus galima pristatyti kaip reprezentacinį Telšių miesto ir visos vyskupijos veikalą“, – apie ateities planus kalbėjo S. Stumbra.

           Kelionė buvo turininga, kupina įspūdžių ir puikių emocijų.

Ačiū organizatoriams.

    Ekskursantė



1 slide SineWave